paplūdimys

Svečias

ateina C su M

Svečias

Atėjusi nusiauna batelius, pasiema juos į ranką.

Svečias

C nieko nenusiaudinėja, nekreipia dėmesio, kad gali sušlapti batai. Pajama jos ranką.

Svečias

Šypteli, kai jis paima jos ranką, pažiūri į jį. Nusiveda jį prie pat jūros kranto, ten sustoja ir atsistoja priešais jį, šypsosi.
(pasistojo man klausimas :D kiek laiko tipo jie jau kartu?)

Svečias

(ahm... nežinau:DD neįsivaizduoju:DD kiek reikia?:D)
apsikabina ją.
-o tarp kitko, kaip aš džiaugiuosi, kad tu man sugrąžinai gerą atmosferą į mano kambarį,- nusijuokia.

Svečias

(gal tegu būna neilgai. kad dar būtų dalykų, kurių jie nebūtų darę. first I love you ir ttt, bus įdomiau :D)
Šypsodamasi žiūri į jį:
-Džiaugiuosi, kad galėjau padėti, - sukikena nenuleisdama akių juo jo.

Svečias

(ai joa joa, aisku idomiau:D okay)
nusisypso.
- bet kada galim kartot,- nusijuokia.

Svečias

-Kada nors būtinai, - nusijuokia ir apsivijus rankomis kaklą pakštelna jam į lūpas.

Svečias

- Dziugu girdet,- :)) apvija rankas jai apie liemeni, uztesia bucini.

Svečias

Šypsodamasi atsitraukia ir greit atsisuka nugara į jį, bet vis dar lieka jo glėbyje. Uždėjus savo rankas ant jo rankų žiūri į tolį, tyli.

Svečias

Laiko ja stipriai apkabines. Taip,lyg artimiausiu metu nesiruostu paleisti.

Svečias

Žiūrėdama į besileidžiančią saulę stovi nė nekrustelėdama. Po kelių minučių tokio stovėjimo pasuka galvą taip, kad matytų jį:
-Galėčiau šitaip stovėti visą amžinybę, - tyliai tarsteli stipriau suspausdama jo ranką.

Svečias

Nusisypso, paksteli jai i lupas, stipriau suspaudzia ja savo glebi.
- O kas neleidzia?- kilsteli antaki.

Svečias

Nusijuokia:
-Tu tikrai sugebėtum stovėti taip amžinai? - kikena.

Svečias

-AIšku, kodėl gi ne. Nemanau, kad būtų labai sudėtinga,- nusijuokia.

Svečias

-Bet būtų klaikiai nuobodu, - išsišiepia, provokuoja jį, - ypač su tokia įkyria ir nuobodžia asmenybe kaip aš, - juokiasi.

Svečias

Nusijuokia.
-Tai manau, visada galima sugalvoti, kaip tą nuobodulį nuvaryt,- išsišiepia,- nu taip, aš suprantu, kad tu save apie taip manai, bet nereikia jau taaaip baisiai nuvertinti savęs,- nusijuokia.

Svečias

-Ne, aš baisus žmogus, labai baisus, - pradėjusi šnekėti linksmu tonu dabar jau surimtėja, prisimena savo praeitį. Nuleidžia akis į smėlį.

Svečias

-Visai ne,- nusišypso, bet pamatęs jos išraišką užtyla, šypsena dingsta, apkabina ją tvirčiau.

Svečias

Atsidūsta, vėl normaliai atsisuka į jį.
-Atsiprašau, - sumurma, - kaip visada aš viską gadinu, - dar kartą sunkiai atsidususi pakelia akis į jį.

Svečias

- Ei, gi neturi dėl ko atsiprašinėt,- nusišypso.- Gi negali visą laiką šypsotis.

Svečias

Šypteli iš tokių jo žodžių ir vėl nuleidžia akeles.
-Gerai būtų, - tyliai pasako žiūrėdama žemyn į jų sukabintas rankas.

Svečias

Pirštais glostos josios pirštus, šypteli.
-Bet nėra, ir nieko čia nepakeisi. Soo, viskas gerai,- nusišypso.

Svečias

Vėl pakėlusi žvilgsnį į jį šypteli ir linkteli, pamačiusi jo šypseną ir pati normaliai nusišypso, nepaleidžia jo rankų.
-Ačiū, - padėkoja žiūrėdama jam tiesiai į akis, - už viską.