Annettės kambarys.

Svečias

Erdvus, ryškių spalvų kambarys, kuriame sienos nukabinėtos įvairiomis fotografijomis, piešiniais, kai kuriose vietose dailiu raštu užrašytos žymių žmonių citatos. Šalia lovos stovi įspūdingo dydžio spinta, tolėliau - makiažo staliukas. Langas kambario gale kone užima visą sieną, o jo palangė plati it suoliukas. Netoliese pastatyti molbertas, kelios lentynos su knygomis bei įvairiais suvenyrais ir kitokiais niekučiais. Iš pirmo žvilgsnio kambarys nėra pats tvarkingiausas, tačiau tai tik byloja apie jame gyvenančią kūrybingą asmenybę.

Svečias

Įėjusi į kambarį, Annettė nusišypsojo. Buvo smagu vėl atsidurti savo teritorijoje, savo tvirtovėje. Nusiėmusi odinę striukę, pakabino ją ant durų rankenos ir išsitiesusi ant lovos išsitraukė telefoną. Tik dabar pastebėjo ekrane zybsintį signalą apie atėjusį pranešimą. Pagauta smalsumo, atidarė žinutę, o joje buvo kvietimas į mieste vykstantį kaukių balių. Apsivertė ant pilvo, kad galėtų įdėmiau perskaityti pranešimą. Prikandusi lūpą laikė rankose telefoną, o akys buvo nukreiptos kažkur priešais save. Annettė ėmė svarstyti, ar eiti, ar ne. Šiandieną norėjosi praleisti ramiai, tačiau kita vertus, ten tikriausiai ir jos šeiminykščiai, todėl mesdama visus apmastymus šalin, atsistojo ir prišuoliavo prie spintos ieškoti maskaradinės kaukės, kurių turi sukaupusi nemažą kolekciją.

Svečias

Priėjusi prie jos kambario durų, pastuksena į jas

Svečias

Staigiai iškiša galvą iš spintos, rankoje laikydama kelias kaukes.
- užeikite, - šūkteli, nors jau numano, kas beldėsi.

Svečias

Atvėrusi duris iš karto nusišypsojo ir ištiesusi rankas apkabino seserį
- Long time no see,- atsitraukusi nusijuokė

Svečias

Nė nespėjusi dorai susigaudyti, taipogi savo glėbyje ėmė ir patraiškė Agnès šypsodamasi tokia saulytės šypsena.
- eloū, sista, - paleidus, Annettės išraiška nepasikeitė. - O tu visai nepasikeitei, - pakrypuoja galva pašmaikštaudama.

Svečias

Pavarto akis
- Pasikeičiau. Atsirado raukšlių, matai? - rodo į kaktą, tada ironiškai nusišypsojo,- na, pasakok viską
Atsisėdusi ant jos lovos užsikelia koją ant kojos

Svečias

Sukikena.
- išties, - linkteli lyg pritardama, nors iš tikrųjų net norėdama ant jos odos neįžvelgtų nė vienos raukšlelės. Išgirdusi, kaip staigiai Agnès pakeitė temą, Annettė atsiduso ir negrabiai skėstelėjo rankomis. Tikėjosi, kad lengvai neišsisuks, todėl nenoriai susirangė ant žemės ir prabilo:
- buvau Prancūzijoje. Žinai, patriotiškas jausmas užvaldė, nutariau aplankyti senuosius namus, tačiau... et, dabar ten begyvena tik benamiai, - vienu atodūsiu viską išplepa ir nubraukia įsivaizduojamą ašarą. - O, ir grįžtant turėjau gerokai palakstyti nuo vilkolakių, bet čia jau nelabai įdomu, - paskutinį sakinį subėrusi it žirnius į sieną, atsistojo ir lyg tarp kitko vėl įlindo į spintą. - O kaip laikaisi tu? - pasigirdo Annettės balsas iš spintos.

Svečias

Tarsi atspėjusi tas jos mintis dėl linktelėjimo, ji nusišypso, žinodama kad ji tobula, kad ir iš kurios pusės žiūrėtum.
- Nuo vilkolakių? - ji kilstelėjo antakius,- pasakok plačiau.
Gūžtelėjo
- Pas mus neįvyko nieko gero. Na nebent.. Turim kelis naujus narius, bet daugiau tikrai nieko įpatingo

Svečias

Caktelėjo liežuviu ir vėl išniro iš savo skuduryno.
- na, kadangi visiems žinoma, jog mums ir jiems per maža vietos po Mysticwoods saule... - pasidairydama į šonus užvedė šiokią tokią įžangą. - ... taigi esmė tame, kad jų buvo tiesiog daugiau ir jie pamanė galintys lengvai susitvarkyti, bet... kaip matai, aš čia ir be menkiausio įbrėžimo, - ramiai viską nupasakojo ir dar pabaigai apsisuko rateliu, kad efekto būtų. Menkai šyptelėjo, o tada nežymiai išpūtė akis.
- naujokų? Turime naujokų? - sulig kiekvienu žodžiu Annettės šypsena augo ir ji suplpojo delnais.
- Jėga! - sušuko ir įsitaisė šalia Agnès. - Kas jie? - smalsiai pasiteiravo.

Svečias

Pavarto akis išreikšdama savo nepasitenkinimą. Ji neįsivaizdavo kaip galima mėgti vilkolakius? Tada prisiminusi naujus narius, ji neparodė jokių emocijų, tarsi bandydama parodyti jog jai nelabai rūpi
- Tiksliau, vieną narį.. Louis,- linkteli

Svečias

- ūū, Louis, - pakilnodama antakius, pakartoja, bandydama įsivaizduoti, kaip jis galėtų atrodyti.
- Na, o koks jis? Gražus? Turiu omeny, ar gražus gražus? Ar jis turi gebėjimą? Iš kur jis atvyko? Tau jis patinka? - ėmė be perstojo vardinti klausimus, o paskutinis taip netyčia išsprūdo.

Svečias

- Jis neturi jokios ypatingos galios, mane tai erzina,- kiek susiraukia,- tai niekaip nepadės mums kovoti su vilkolakiais. Bet jis prancūzas, ir mes turėjom jį priimti. O dėl kitų dalykų.. Nežinau, niekada apie tai negalvojau. Beto, jis ne mano skonio.
Nusišypsojusi sunerė pirštus
- O tu? Nežinai kur dingo Edgar?

Svečias

- Kaip apmaudu... - patempė lūpą, nes slaptai tikėjosi, kad jų klane atsiras vampyras, gebantis šaudyti lazeriais iš akių. - Bet ką padarysi, smagu, kad vis tik prisijungė, - šyptelėjo ir prisimerkė lyg norėdama išmušti Agnès iš vėžių. - Gerai, I get it, ne tavo skonio, - nuslėpdama sarkazmą, nusuka akis ir po jos klausimo kiek susigūžia.
- Nežinau. Prieš išvykstant šiek tiek... susipykome, bet... na, nesvarbu. Tikiuosi, kad jis grįš, - ilgesingai pažvelgė pro langą ir atsiduso.

Svečias

- Ką turi omeny, sakydama "susipykome"? - kiek prisimerkia

Svečias

- tiesiog tą dieną nebuvo nuotaikos nei man, nei jam. Ir taip viskas gavosi. Vienas ne toks žodelis ir kabūm, - patrūkčioja pečiais, nelabai norėdama viską prisiminti.

Svečias

Nusprendžia, kad reikėtų patylėti, tada atsidususi šypteli
- Na.. tai eisi į tą vakarėlį?

Svečias

- tikriausiai, štai ir amunciją jau ruošiuosi, - iškėlė vis dar rankoje laikomas kaukes ir kimiai nusijuokė. - O tu? - pamirskėjo paklaususi.

Svečias

- Nežinau. Manau liksiu namuose, sedėsiu viena, skaitysiu knygą..,- pradeda vardinti

Svečias

- Agnès, - dėbteli į ją iškėlusi antakius. - Eisi, kaip didelė. Štai, - įbruko jai į rankas vieną iš kaukių ir nusišypsojusi pakilo ieškotis drabužių.
- Galėsi pasikviest Louis. Beje, ir man būtų puiki proga su juo susipažinti, - garsiai dėsto savo mintis.

Svečias

- Prie ko čia jis? Jei nori žinoti Louis jau ten. Be to, ir čia turiu ką veikti,- linksi

Svečias

- alright, nesikarščiuok, - lyg gindamasi skėstelėjo rankomis ir nutaisė nusiminusią išraišką. - Tikrai nenori eiti? - beviltišku tonu pasiteiravo.

» S&S kambarys
» Margareth kambarys
» Katherinos kambarys
» vonios kambarys
» Agnes kambarys